verfallen
* I vi (s) 1 (su)griūti; (su)irti, (su)nykti; 2 (D) būti apimtam (ko); dem Alkohol verfallen tapti girtuokliu 3 (in A): in Grübeln verfallen susimąstyti; in Wut verfallen įpykti, įniršti 4 (D) atitekti (kam) II 1 sugriuvęs 2 sulysęs, sukritęs