einfallen
* vi (s) 1 (su)griūti 2 įsiveržti, įsibrauti (apie priešą) 3 dingtelėti, toptelėti; sich (D) etw. einfallen lassen ką nors sugalvoti
* vi (s) 1 (su)griūti 2 įsiveržti, įsibrauti (apie priešą) 3 dingtelėti, toptelėti; sich (D) etw. einfallen lassen ką nors sugalvoti