brechen
* I vt 1 (nu)laužti; (su)laužyti; sich (D) den Arm brechen nusilaužti ranką; sich (D) den Hals [das Genick] brechen nusisukti sprandą; sein Wort brechen sulaužyti duotą žodį 2 palaužti, įveikti II vi 1 (s) (nu)lūžti 2 (s) prasiskverbti, prasibrauti 3 (h) mesti, nutraukti (santykius) 4 (h) vemti