Stocken
vt 1 sustoti; nutrūkti; die Arbeit stockt - darbas nejuda į priekį ; vor Schreck stockte ihr der Atem - iš išgąsčio jai užėmė kvapą; das Gespräch stockte - pokalbis nutrūko 2 užsikirsti, klupti, mikčioti; ohne zustocken sagte sie das Gedicht auf - neužsikirsdama ji deklamavo eilėraštį 3 krešėti, kretėti; das Blut stockt - kraujas kreši; gestockte Milch - rūgęs pienas